Radvilos. Mikalojus Konstantinas Radvila Našlaitėlis

1.

Radvilos.
Mikalojus Konstantinas Radvila Našlaitėlis
Darbą atliko: Akvilė Mačinskaitė
Erika Bagdonavičiūtė
Monika Šiaulytė
11c klasė

2.

Radvilų giminė
Radvilos — Lietuvių kilmės didikų giminė, iškilusi
XVI a. pradžioje, savo įtaka pakeisdama
Goštautus. Ji Lietuvos didikų gyvenime
dominavo iki XVII a. pirmos pusės. Po to ją
nurungė Pacai. Tačiau ir vėliau, iki pat XVIII a.
pabaigos, jos įtaka buvo didžiulė. Tai buvo
viena iš galingiausių LDK didikų giminių, kurios
įtaka politiniam ir kultūriniam Lietuvos ir
Lenkijos gyvenimui buvo didžiulė.

3.

Buvo trys pagrindinės Radvilų giminės linijos, kurioms pradžią
davė Mikalojaus Senojo sūnūs:
Pirmoji – Nesvyžiaus (Naugarduko) - Olykos, pasibaigusi 1813
m. (katalikiškoji);
Antroji – Biržų-Dubingių linija, pasibaigusi 1669 m.
(protestantiškoji);
Trečioji – Medilo, Goniondzo, Raigardo linija, pasibaigusi 1546
m.
Iš visos Radvilų giminės žymiausias buvo Mikalojus Radvila
Juodasis (1515-1565). Jis ne tik užėmė svarbiausius valstybės
postus – buvo LDK kancleris ir Vilniaus vaivada bei Livonijos
vietininkas, bet ir faktiškas Lietuvos valdovas, nevainikuotas
karalius. Jis artimai bendravo su karaliumi ir veikė jo politiką.

4.

Mikalojus Radvila Juodasis
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, ir
reformacijos veikėjas.
Gynė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
integralumą ir politinį savarankiškumą tiek nuo
Maskvos valstybės, valdomos Ivano IV, tiek nuo
Lenkijos karalystės. 1544 m. Bresto seime
reikalavo, kad Lietuvos didysis kunigaikštis nuolat
gyventų Lietuvoje. 1563-1564 m. Varšuvos seime
vadovavo Lietuvos delegacijai, priešinosi unijai su
Lenkija.

5.

M.R.Juodasis kaltivinizmo
šalininkas
Nuo 1553 m. perėjo į kalvinų tikėjimą, tuo
siekdamas Lietuvą atriboti nuo katalikiškos
Lenkijos ir pravoslaviškos Rusijos įtakos.
reformacijos šalininkas, susirašinėjo su Jonu
Kalvinu. 1553 m. Vilniaus priemiestyje
pastatydino evangelikų reformatų bažnyčią,
globojo arijonus. Breste įsteigė protestantų
raštų spaustuvę, 1563 m. organizavo Biblijos
vertimą į lenkų kalbą ir jos spausdinimą.

6.

Mikalojus Radvila Juodasis

7.

Mikalojus Radvila Rudasis
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų
Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas,
reformacijos platintojas ir globėjas.
Vienas žymiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
kariuomenės vadų per 1558–1583 m. Livonijos karą,
1564 m. vadovavo didžiojo etmono Grigaliaus
Chodkevičiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
kariuomenei per Ulos mūšį prie Polocko, kuriame buvo
nugalėtas Ivanas Rūstusis. Jo 30 000 kariuomenė
neatsilaikė prieš 4000 lietuvių pajėgas. 1578 m. dar
kartą sumušė rusus prie Vendeno, o Stepono Batoro
Maskvos kampanijoje laimėjo mūšį prie Velikije Luki ir
pradėjo Pskovo apsiaustį.

8.

M.R.Rudojo tikėjimas
1564 m. perėjo į kalvinizmą, globojo
evangelikus reformatus, steigė reformatų
parapijas, kvietė iš užsienio reformatų
mokslininkus, mokytojus. Siekdamas, kad kuo
daugiau lietuvių gautų išsilavinimą, Biržuose
įsteigė aukštesniąją mokyklą, atkūrė mokyklą
Vilniuje. Visi jo palikuonys liko ištikimi
protestantų apeigoms, todėl Biržų-Dubingių
Radvilų giminės šaka dar vadinama
protestantiška.

9.

Mikalojus Radvila Rudasis

10.

Barbora Radvilaitė
LDK didikė, antroji Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto
Augusto (Zigmanto Augusto) antroji žmona, Lenkijos karalienė
(nuo 1550 m.).
Barboros Radvilaitės gimimo data nėra tiksliai žinoma. Manoma,
jog ji gimė 1520 m. gruodžio 6 d. Barboros tėvas buvo Jurgis
Radvila, Vilniaus kaštelionas ir didysis Lietuvos etmonas, motina –
Barbora Kolanka kilusi iš Mažosios Lenkijos Stulpų giminės.
Brolis Mikalojus Radvila Rudasis (~1515–1584), Vilniaus vaivada ir
LDK kancleris, vyresnė sesuo Ona (~1518–1556). Jos pusbrolis
buvo Vilniaus vaivada, Lietuvos kancleris ir etmonas Mikalojus
Radvila Juodasis.m.).

11.

Barboros Radvilaitės meilės istorija
Istorikai mano, kad Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės romanas
prasidėjo kunigaikščiui 1543 metais apsilankius Geranainyse.
Nuo 1544 m. Žygimantas Augustas gyveno Vilniuje, gavęs iš tėvo
savarankiškai valdyti Lietuvą. Kol buvo gyva pirmoji Žygimanto Augusto
žmona Elžbieta Habsburgaitė santykiai su Barbora buvo riboti. Mirus
Žygimanto Augusto žmonai Elžbietai 1545 sausio 15 d. Žygimantas
Augustas pradėjo dažniau lankytis pas kaimynystėje gyvenusią Barborą,
tarp jų užsimezgė artimi santykiai. Tuo tikslu Augustas net buvo padaręs
slaptą įėjimą iš pilies į Radvilų rūmus. Pasklidus apie tai
kalboms Mikalojus Radvila Rudasis bei pusbrolis Mikalojus Radvila
Juodasis pareikalavo Žygimantą Augustą liautis tai darius. Žygimantas
Augustas su reikalavimu sutiko, tačiau pažado nesilaikė.

12.

Tada, pasak Lietuvos metraščio, Radvilos 1547 m. rugsėjo mėnesį sulaukė
Žygimanto Augusto vizito pas seserį, pakvietė kunigą ir slaptai sutuokė
karalių su Barbora Radvilaite. Santuokos liudytojais buvo tik Barboros brolis
ir pusbrolis bei jų giminaitis Stanislovas Kęsgaila. Po dviejų mėnesių
Žygimantas Augustas išvyko į Lenkijos Piotrkovo seimą, tikėdamasis
vestuvėms gauti savo tėvo ir Lenkijos ponų pritarimą. Atsargumo dėlei jis
kėlė klausimą tik dėl vedybų galimumo, o ne pristatė tai kaip įvykusį faktą.
Tuo tarpu Barborą Radvilaitę Žygimantas Augustas išsiuntė į Radvilų dvarą
Dubingiuose, pavedęs ją Merkinės seniūno Stanislovo Davainio, kuris šiek
tiek nusimanė medicinoje, globai. Sunki kelionė į Dubingius, išsiskyrimas su
vyru ir neaiški ateitis prastai paveikė Barborą Radvilaitę, kuri atvykusi į
Dubingius, prieš laiką pagimdė. Nepaisant pastangų išlaikyti santykius
paslaptyje, nedraugiškoje Radviloms aplinkoje plito kuo įvairiausi gandai.
Pačią Barborą iš Lenkijos pasiekė žinia apie jos vyro neištikimybę, kurią
Žygimanto Augusto nuomone paleido Lietuvos paiždininkio Hornostajaus
žmona.

13.

Barbora Radvilaitė

14.

Kristupas I Mikalojus Radvila
(Perkūnas)
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų
Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.
1564 m. septyniolikmetis su tėvu dalyvavo Lietuvos –
Rusijos kare, išgarsėjo kaip sumanus kariūnas, buvo
pramintas Perkūnu. Nuo 1566 m. LDK didysis
raikytojas, nuo 1569 m. LDK didysis taurininkas, 15721579 m. Lietuvos lauko etmonas, 15791584 m. Lietuvos pakancleris ir Trakų kaštelionas, nuo
1584 m. Vilniaus vaivada, nuo 1589 m. Lietuvos didysis
etmonas. Be
to, Kuoknesės, Soleco, Žiežmarių, Uržendovo, Borisovo
, Novomysko seniūnas.

15.

Infliantų karai
Dalyvavo Stepono Batoro žygyje prieš Pskovą ir pasižymėjo 4000
raitelių reidu per centrinę Rusiją, kad ta negalėtų sukaupti jėgų
Pskovo apsiausčiai atremti. Nuo 1579 m. rugpjūčio 5 d. iki rugsėjo
22 d. jo kariuomenė nukeliavo 1400 km
per Vitebską, Rževą, Staricą, kur buvo apsistojęs pats caras,
perToropecą ir Starą Rusą prie Ilmenio ežero, kelis kartus
susikaudama su rusais. Šis žygis į karybos istoriją įėjo „Radvilos
reido“ pavadinimu. 1583 m. Infliantai įėjo į Abiejų Tautų
Respublikos sudėtį kaip bendrai valdoma teritorija, jos valdytoju
buvo paskirtas Vilniaus vyskupas Jurgis Radvila.
1601 m. atrėmė Švedijos kariuomenės puolimą
ties Kuoknese Dauguvos dešiniajame krante ir
išvadavo Vendeno pilį.

16.

Reformacijos platintojas
Tęsė tėvo pradėtą evangelikų reformatų tikėjimo plėtrą Lietuvoje, tuo siekdamas
atriboti Lietuvą nuo katalikiškos Lenkijos ekspansijos. Pastatė evangelikų reformatų
bažnyčias 1584 m. Biržuose ir Nemunėlio Radviliškyje, 1595 m. Papilio Radvilų
dvare. Rėmė Biržų gimnaziją, Kėdainių mokyklą. KaraliusZigmantas Vaza, kaip
aršus katalikas nekentęs protestantų, buvo priverstas skaitytis su etmono kariniais
sugebėjimais.
Dėl religinių įsitikinimų skirtumų vos neprasidėjo karas tarp Radvilų ir Chodkevičių.
Kai Kristupo Radvilos sūnus Jonušas ir Chodkevičių globotinė našlaitė Sofija
Olelkaitė dar buvo vaikai, Kristupas Radvila Perkūnas ir Sofijos globėjas Jurgis
Chodkevičius buvo sudarę vedybų sutartį. Pagal ją Jonušas ir Sofija, sulaukę
pilnametystės turėjo būti sutuokti. Bet atėjus metui Chodkevičiaus broliai atsisakė
savo globotinę, turtingiausią Lietuvos nuotaką, išleisti už Jonušo. Radvilos kreipėsi į
Tribunolą ir Chodkevičiams buvo priteista išmokėti 6 mln. grašių kompensaciją už
sutarties nevykdymą. Atsakydami į tai Chodkevičiai griebėsi ginklo. Dvi galingiausios
Lietuvos giminės Vilniuje ruošėsi karui: didysis etmonas Radvila Perkūnas surinko
apie 6 000 karių, oLietuvos lauko etmonas Jonas Karolis Chodkevičius – virš 2000 ir
atgabeno 24 pabūklus. Ir tik vyskupo pastangomis ir karaliaus paliepimu buvo
išvengta brolžudiško karo. Jonušas ir Sofija buvo sutuokti.

17.

Kristupas I Mikalojus Radvila
(Perkūnas)

18.

Kunigaikštis Kristupas Radvila
II
Kristupas Radvila II buvo aktyvus Reformacijos veikėjas, žymus karo
vadas, meno mecenatas. Nuo 1601 m. studijavo Leipcigo ir Heidelbergo
universitetuose, Nyderlanduose mokėsi karybos mokslų. Grįžęs Lietuvoje
užėmė aukštas pareigas – LDK etmonas (1615), Vilniaus kaštelionas ir
vaivada (1633), didysis etmonas (1635). Vadovavo LDK kariuomenei
karuose su Švedija, kariavo su rusais ties Smolensku.
Kristupas Radvila II uoliai rėmė evangelikus reformatus, įsteigė jiems
aukštesniąsias mokyklas Kėdainiuose 1625 m. ir Slucke 1626 m. Varšuvos
konvokaciniame seime 1632 m. pasiekė, kad įstatymu vėl būtų sulygintos
katalikų ir ne katalikų teisės.
Kunigaikščio Kristupo II Radvilos iniciatyva 1637-05-19 prasidėjo didžiuliai
tvirtovės pertvarkymo darbai. Tai buvo ne tik pilies atstatymas, bet ir
perstatymas, pasikeitė fortifikacijos tipas, vietoj itališko buvo panaudotas
nyderlandiškas, kur pagrindinė detalė yra tvirtovę juosiantys žemių pylimai
ir žemių bastionai.
Pertvarkymai palietė ne tik fortifikacinius įtvirtinimus, bet ir visą pilies
teritoriją, kartu ir rezidencinius rūmus.

19.

Pertvarkymai palietė ne tik fortifikacinius įtvirtinimus, bet ir visą pilies teritoriją,
kartu ir rezidencinius rūmus.
Rekonstrukcijos projektą parengė inžinierius ir karo architektas Georgas
Pirkas. Pagrindinis darbų vykdytojas kartu su pasamdytais architektais buvo
Biržų seniūnas Jonas Penkalskis. Jis tiesiogiai vadovavo statybai, netgi
projektavo tiltą.
Visais darbais nepaprastai rūpinosi ir pats Kristupas II Radvila - iš pradžių pats
dalyvaudamas asmeniškai, vėliau dažnai susirašinėdamas su architektais ir
darbų vykdytojais. 1637 liepos mėnesiui buvo išdegta 90000 plytų, tais pačiais
ir 1638 metais buvo supilti ir velėnuoti dviejų aukščių pylimai.
Kristupas Radvila II 1624 m. parašė „Apmąstymus apie karo Livonijoje
pradžią“, o 1859 m. buvo išleista jo raštų knyga „Kariniai ir politiniai reikalai
1621 – 1632“.
Pagal 1604-04-21 valdų dalybos aktą Kristupui Radvilai II atiteko visos giminės
žemės Šiaurės Lietuvoje: Biržai, N.Radviliškis, Ageniškis, Parovėja, Naradava,
Saločiai, Salamiestis. Biržų kunigaikštystės teritorija per visą XVII a. pirmąją
pusę nepakito. 1645 m. J.Radvilos laikų Biržų kunigaikštystės žemėlapis
atspindi ir Kristupo Perkūno laikų žemes.

20.

Kunigaikštis Kristupas Radvila II

21.

Kunigaikštis Jonušas Radvila XI
Kunigaikštis Jonušas Radvila buvo viena ryškiausių savo epochos
asmenybių, žymus politikas ir karvedys, kultūros mecenatas, išsilavinęs
žmogus, evangelikų reformatų globėjas. Gavo gerą išsilavinimą, 1629 1631 m. studijuodamas Leipcigo, 1633 m. - Leideno universitetuose,
mokėjo 4 kalbas. Anksti pradėjęs karjerą, 1646 m. jis jau lauko etmonas ir
Žemaičių seniūnas, 1653 m. - Vilniaus vaivada, 1654 m. - didysis etmonas.
Sėkmingai dalyvavo karuose su Bogdano Chmelnickio kazokais, ypač
pasižymėjo karo žygio 1651 m. į Kijevą metu.
Per sunkius Lietuvos - Lenkijos valstybei 1654 - 1655 m. karus su Švedija
ir Rusija vadovavo Lietuvos kariuomenei. 1655-10-20 Kėdainiuose
J.Radvila su šalininkais didikais ir bajorais ( viso 1134 žmonės ) pasirašė
sutartį su Švedija. Šia sutartimi nutraukta unija su Lenkija ir sudaryta su
Švedija. Lietuvoje palikta senoji tvarka, luominė ir religinė laisvės. Lietuvos
didikai tikėjosi, kad Švedija geriau apgins jų interesus, jie gausią paramą
karui su Rusija. Beje, pagal Kėdainių sutartį į Biržų tvirtovę buvo įvesta
švedų įgula.

22.

Kunigaikštis Jonušas Radvila XI

23.

Mykolas Kazimieras Radvila
Žuvelė
Jis – LDK didysis etmonas, Vilniaus vaivada. Karolio Stanislovo I ir
Onos Sanguškaitės sūnus.
Po to, kai 1760 m. prie jo turtų buvo prijungtos mirusio brolio
Jeronimo Florijono valdos, M. K. Žuvelė Radvila tapo vienu iš
turtingiausių Radvilų ir Lietuvos didikų.
Dideliais gabumais ir išsilavinimu negarsėjo. Mėgo ruošti
prabangias vaišes ir medžiokles.
Garsios buvo Slucke 1738 m. jo įsteigtos juostų audyklos. Tuo laiku
čia dirbo apie 30 žmonių, buvo 24 staklės. Čia išaustos juostos
buvo itin plačiai paplitusios.
Pirmoji Mykolo Kazimiero II Žuvelės žmona buvo rašytoja
Pranciška Uršulė Višnioveckaitė. Ji Nesvyžiuje (Naugarduke)
įsteigė teatrą. Čia buvo vaidinami ir jos pačios veikalai.
Nesvyžiuje jėzuitai buvo įrengę kriptą, kur buvo laidojami mirę
Radvilos.

24.

Mykolas Kazimieras Radvila
Žuvelė

25.

Mikalojus Kristupas Radvila
Našlaitėlis
Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis
(lenk. Mikołaj Krzysztof Radziwiłł
(Sierotka), 1549m. rugpjūčio 2 d. Čmieluve –
1616 m. vasario 28 d. Nesvyžiuje) – Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų
Tautų Respublikos valstybės ir karinis
veikėjas, kartografas.

26.

R.Našlaitėlio kartografijos pasiekimai
Į Lietuvos ir pasaulio geografijos istoriją įėjo
1590–1600 m. organizuotomis Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės lauko
kartografavimo ekspedicijomis. Jų pagrindu
buvo sudarytas
ir 1613 m. Amsterdame išleistas vienas
tiksliausių tuo metu Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės žemėlapis. Dabar žemėlapis
laikomas vienas iš geriausių renesanso
kartografinių kūrinių.
Saugomas Upsalos muziejuje.

27.

R.Našlaitėlio veikla ir valstybės
tarnyba
1585 m. iš dalies atnaujimo giminės pilį Šidlavoje,
o 1591 m. miesteliui buvo suteiktosMagdeburgo
teisės. Nesvyžiuje įrengė fortifikacinius įtvirtinimus,
aprūpino tvirtovę pabūklais, pastatė Nesvyžiaus pilį,
statė kelius ir ligonines. Išplėtojo filantropinę veiklą,
rėmė neturtingus studentus.
1568 m. dalyvavo mūšyje prie Ulos, 1569 m.
paskirtas Lietuvos dvaro maršalka, 1573 m.
pasiuntinybės pas Henriką Valua Paryžiuje dalyvis.
Vėliau dalyvavo Stepono Batoro žygyje į Maskvą.
Nuo 1578 m. Lietuvos didysis maršalka. 15901604 m. Trakų vaivada, nuo 1604 m. Vilniaus
vaivada.

28.

R.Našlaitėlio tikėjimas
Išauklėtas kalvinizmo dvasia, po tėvo mirties išvykęs studijuoti
į Romą susitiko poetą ir humanistą kardinolą Stanislovą
Hozijų ir jėzuitą teologą Petrą Skargą, kurie įkalbino jaunikaitį
pereiti į katalikybę. Tapęs aršiu kontrreformacijos veikėju vėl
atidarė tėvo uždarytas bažnyčiasŠidlavos žemėje.
Rėmė bažnytinę uniją, kurią inicijavo Žygimantas Vaza. 15761586 m. Vilniuje turėjo spaustuvę, kurioje spausdino jėzuitų
literatūrą. Nesvyžiuje pastatė jėzuitų bažnyčią ir vienuolyną.
1582-1584 m. surengė piligrimišką kelionę į Šventąją žemę, keliavo
po Siriją, Egiptą. Šią kelionę aprašė knygoje „Kelionė į
Jeruzalę“, kuri išleista 1601 m. lotynų kalba, tačiau vertinga joje
išdėstytomis geografinėmis žiniomis ir pastebėjimais.

29.

Mikalojus Konstantinas Radvila
Našlaitėlis

30.

Radvilų herbas dovanotas Romos
imperatoriaus

31.

Kelios Radvilų pilys
1. Biržų pilis
2. Palenkės Bialoje

32.

Ačiū už dėmesį