Lietuvos Respublikos Prezidentai
Antanas Smetona (1874-1944)
Aleksandras Stulginskis (1885-1969)
Kazys Grinius (1866-1950)
Jonas Žemaitis (1909-1954) 
Algirdas Mykolas Brazauskas (1932-2010)
Valdas Adamkus (1926)
Rolandas Paksas (1956)
Artūras Paulauskas (1953)
Dalia Grybauskaitė (1956)
976.18K
Category: historyhistory

Lietuvos Respublikos Prezidentai

1. Lietuvos Respublikos Prezidentai

2. Antanas Smetona (1874-1944)

Gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Ukmergės aps.
Taujėnų vls. Užulėnio k.
Baigė Taujėnų pradinę mokyklą, privačiai
mokėsi Ukmergėje ir Liepojoje (Latvija), 1893
m. baigė Palangos progimnaziją, išlaikė
egzaminus į Žemaičių kunigų seminariją
Kaune, bet persigalvojo ir įstojo į Mintaujos
(Latvija) gimnaziją. Iš jos pašalintas už
tautinius reikalavimus.
1897 m. baigė Peterburgo gimnaziją. Įstojo į
Peterburgo universiteto Teisės fakultetą, du
kartus iš jo buvo pašalintas, suimtas, trumpai
kalintas. Baigė 1902 m. Dirbo Vilniaus žemės
banke.

3.

Pirmojo pasaulinio karo metais buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti
Centro Komiteto I vicepirmininkas, pirmininkas.
1917 m. rugsėjo 18-22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje, kur buvo išrinktas
Lietuvos Tarybos, vėliau Valstybės Tarybos pirmininku (1917-1919 m.). 1918 m.
vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.
1919 m. balandžio 4 d.-1920 m. birželio 19 d. buvo pirmasis Lietuvos valstybės
Prezidentas.
1921-1924 m. redagavo įvairius leidinius. 1923 m. lapkričio mėn. buvo valdžios kelias
dienas kalintas už A.Voldemaro straipsnio spausdinimą savo redaguojamame „Vaire".
1923-1927 m. Lietuvos universitete dėstė etiką, senovės filosofiją, lietuvių kalbos
stilistiką, 1926 m. - docentas.
1926 m. gruodžio 17 d. vienas karinio valstybinio perversmo vadovų.
1926 m. gruodžio 17 d. išrenkamas Lietuvos Respublikos Prezidentu, perrenkamas
1931 ir 1938 metais. Prezidentu išbuvo iki 1940 m. birželio 15 d.
1940 m. birželio mėn. pasitraukė į Vokietiją, vėliau - į Šveicariją ir pagaliau - į JAV.
1902-1907 m. buvo Lietuvių demokratų partijos narys.
1920-1924 m. - Lietuvių tautos pažangos partijos vadovas.
Iki 1924 m. dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos veikloje.
1924 m. vienas Lietuvių tautininkų sąjungos organizatorių, jos pirmininkas (1925-1926
m).
1932 m. Vytauto Didžiojo universitete suteiktas Filosofijos garbės daktaro laipsnis.
1924-1940 m. Tarptautinio banko valdybos vicepirmininkas. Įvairių draugijų ir
bendrovių steigėjas bei vienas vadovų.
Žuvo 1944 m. sausio 9 d. gaisre Klyvlende (JAV).

4. Aleksandras Stulginskis (1885-1969)

Gimė 1885 m. vasario 26 d. Raseinių aps.
Kaltinėnų vls. Kutalių k. Buvo 12-tas
vaikas šeimoje.
Mokėsi Kaltinėnų liaudies mokykloje, metus
dirbo Kaltinėnų valsčiaus raštininko padėjėju,
1904 m. baigė Liepojos (Latvija) gimnazijos
4-ias klases, o 1908 m. - Žemaičių kunigų
seminariją Kaune. Metus tobulinosi Insbruko
(Austrija) universiteto Teologijos filosofijos
fakultete. Atsisakė įšventinimo į kunigus.
Mokėsi Halės (Vokietija) universiteto Žemės
ūkio institute, kurį baigė 1913 m.
Grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas Trakų
apskrities Alytaus rajoniniu agronomu.

5.

Pirmojo pasaulinio karo pradžioje atsidūrė Vilniuje, dirbo Lietuvių draugijoje
nukentėjusiems nuo karo šelpti, buvo vienas jos vadovų Vilniuje. Dėstė gamtos mokslus
Lietuvių gimnazijoje, vadovavo Lietuvių pedagoginiams kursams.
1917 m. rugsėjo 18-22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje. Išrinktas į Lietuvos
Tarybą (vėliau Valstybės Tarybą). 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos
Nepriklausomybės Aktą. Vadovavo Valstybės Tarybos tremtinių ir belaisvių grąžinimo
komisijai.
Steigiamojo Seimo narys, pirmininkas ir eina Prezidento pareigas. I Seimas (1922
m.) jį išrinko Lietuvos Respublikos Prezidentu, toms pareigoms perrinktas II
Seime (nuo 1923 m. birželio iki 1926 m. birželio). III Seime buvo jo Pirmininkas
(1926 12 17-1927 04).
1927 m. pasitraukė iš politinio gyvenimo, tvarkė savo ūkį Kretingos vls. Jokūbavo dvare,
1926-1941 m. buvo Pauliaus Dogelio gamybinio ūkio vedėjas, kooperatyvų „Lietūkis",
„Linas" tarybų narys.
1941 m. birželio 13 d. sovietų suimtas ir ištremtas į Krasnojarsko krašto Rešiotų stotį.
1952 m. buvo nuteistas kalėti 25 metus, bet po 2 metų paleistas, dirbo Komijos
autonominėje respublikoje sandėlininku ir komendantu Kvitkevoso miškų pramonės
ūkyje, agronomu Pezmago tarybiniame ūkyje. 1956 m. grįžo į Lietuvą ir 1957-1959 m.
dirbo vyresniuoju moksliniu bedradarbiu Vytėnų sodininkystės daržininkystės bandymų
stotyje. Vienas Lietuvių krikščionių demokratų partijos steigėjų, jos CK pirmininkas,
Ūkininkų sąjungos steigėjas ir pirmininkas.
Mirė 1969 m. rugsėjo 22 d. Kaune.

6. Kazys Grinius (1866-1950)

Gimė 1866 m. gruodžio 17 d.
Marijampolės aps. Sasnavos vls.
Selemos Būdos k.
Pradinę mokyklą lankė Oškinėje,
Lymarkuose, Marijampolėje. Baigė
Marijampolės gimnaziją, o 1893 m. Maskvos universiteto Medicinos
fakultetą. Studijų metu buvo trumpai
kalintas Maskvos Butyrkų kalėjime už
dalyvavimą studentų riaušėse (1889
m.).
Dar nebaigęs studijų, 1892 m.
Rudenį Minske buvo punkto kovai
su cholera gydytojas.

7.

1893 m. 9 mėnesius plaukiojo laivo gydytoju Kaspijos jūroje. 1894 m. vertėsi laisvo
gydytojo praktika Marijampolėje, po 2 metų persikėlė į Virbalį, dar vėliau - į Naumiestį.
1898-1903 m. gyveno Pilviškiuose, vėliau vėl Marijampolėje, kur už lietuvių kultūrinę
veiklą trumpai buvo kalintas. 1905 m. gyveno Vilniuje, 1906 m. vėl Marijampolėje, kur
vėl kartu su žmona 2 savaites kalintas kalėjime už lietuvišką veiklą. 1908-1910 m. gyveno
Vilniuje. 1910 m. Marijampolės kalėjime vėl kalintas apie 1,5 mėnesio.
1914-1919 m. su šeima gyveno Rusijoje. 1917 m. Voroneže išrinktas į Rusijos lietuvių
tarybą. 1919 m. atsidūrė Paryžiuje, buvo Lietuvos delegacijos repatriacijos komisijos
pirmininkas, rūpinosi lietuvių grįžimu iš vokiečių nelaisvės į tėvynę, padėjo apie 1 000
tautiečių.
1919 m. grįžo į Lietuvą.
Buvo Steigiamojo, I, II ir III seimų narys.
1926 m. birželio 7 d. išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. Juo išbuvo
iki 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo.
1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1947 m. atvyko į Čikagą (JAV).
Vienas Valstiečių liaudininkų sąjungos lyderių, vienas varpininkų organizacijos vadovų,
vienas Lietuvos demokratų partijos programos autorių (1906 m.)
Parašė botanikos, medicinos, istorijos veikalų, vertė iš lenkų ir kitų kalbų
grožinę ir mokslo populiariąją literatūrą, parašė atsiminimų dvitomį.
Mirė 1950 m. birželio 4 d. Čikagoje.

8. Jonas Žemaitis (1909-1954) 

Jonas Žemaitis (1909-1954)
Gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje
Jono Žemaičio ir Petronėlės
Daukšaitės šeimoje.
Nors tėvas buvęs laisvamanis,
pakrikštytas Palangos bažnyčioje.
1910-1917 m. su tėvais gyveno
Lenkijoje, Lomžoje; 1917 m. grįžo į
Lietuvą ir apsigyveno Šiluvos
valsčiuje, Kiaulininkų kaime.

9.

1921 m. baigė Raseinių valstybinės gimnazijos pirmąją klasę.
1926 m. įstojo į Kauno karo mokyklą.
1929 m. ją baigė, paskirtas į 2-ąjį artilerijos pulką, 1-ąją haubicų bateriją (Kėdainiai).
1936 m. išsiųstas į Prancūziją, Fontenblo artilerijos mokyklą, grįžo 1938 m. vasarą,
suteiktas kapitono laipsnis, paskirtas 1-ojo artilerijos pulko skyriaus vadu.
1940 m. pateko į formuojamą 29-ąjį šaulių korpusą, tais pačiais metais susituokė su
Elena Valionyte.
1941 m. apsigyveno Kaune, gimė sūnus Laimutis.
1942 m. grįžo į tėviškę, Šiluvos vlsč., įsidarbino Šiluvos ž. ū. kooperatyvo vedėju - dirbo
iki 1944 m. (į jokius nacių formuotus dalinius nestojo).
Vokiečių okupacijos metais priklausė pogrindinei organizacijai „Laisvės šauliai".
1944 m. suorganizavo Šiluvos ir Tytuvėnų vyrus (150 žmonių) ir išžygiavo į P.
Plechavičiaus organizuojamą vietinę rinktinę, buvo paskirtas 310-ojo bataliono vadu.
1945 m. pradžioje įstojo į partizanus ir kovojo iki 1953 m. pavasario, kol buvo areštuotas,
o 1954-aisiais - sušaudytas.

10. Algirdas Mykolas Brazauskas (1932-2010)

Algirdas Brazauskas gimė
1932 m. Rokiškyje, tarnautojų
šeimoje.
1951 m. baigė Kaišiadorių
vidurinę mokyklą ir tais pačiais
metais įstojo į Kauno
politechnikos institutą. 1956 m.
baigė institutą ir įgijo inžinieriaus
hidrotechniko specialybę.

11.

1967 m. pradėjo dirbti Valstybės planavimo komiteto pirmininko pavaduotoju.
1974 m. jam suteiktas Ekonomikos mokslų daktaro laipsnis.
1988 m., gilios komunistų partijos krizės metu, Algirdas Brazauskas buvo išrinktas
Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmuoju sekretoriumi. Jo kandidatūrą į šį
postą palaikė Lietuvos nacionalinio išsivadavimo judėjimas „Sąjūdis".
1990 m. gruodžio mėnesį įvykusiame Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP)
steigiamajame suvažiavime Algirdas Brazauskas buvo išrinktas jos pirmininku ir tapo
didžiausios Lietuvos politinės partijos vadovu.
1992 m. spalio mėnesį LDDP laimėjus rinkimus į Seimą, Algirdas
Brazauskas buvo išrinktas Seimo Pirmininku pradėjo laikinai eiti Lietuvos
Respublikos Prezidento pareigas (1992 11 25).
1993 m. vasario 14 d. tiesioginiuose visuotiniuose rinkimuose buvo išrinktas Lietuvos
Respublikos Prezidentu 5 metų laikotarpiui. Už jį balsavo 60% rinkėjų. Kaip reikalauja
Lietuvos Konstitucija, jis nutraukė savo narystę LDDP. 1993 m. vasario 25 d. įvyko
Prezidento inauguracija.
2001 m. sausio mėnesį Algirdas Mykolas Brazauskas išrinktas Lietuvos socialdemokratų
partijos pirmininku.
2001 m. liepos 3 dieną Lietuvos Respublikos Seimas Algirdą Brazauską patvirtino
Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministru Pirmininku. Šias pareigas Algirdas
Brazauskas ėjo iki eilinių parlamento rinkimų.
2004 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas Algirdą Brazauską dar kartą
patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministru Pirmininku.

12. Valdas Adamkus (1926)

Valdas Adamkus gimė 1926 metų
lapkričio 3 dieną Kaune tarnautojų
šeimoje.
Lankė Jono Jablonskio pradžios mokyklą,
mokėsi Kauno „Aušros" gimnazijoje.
Karo metais dalyvavo rezistencinėje
veikloje. 1944-ųjų liepos mėnesį su tėvais
pasitraukė į Vokietiją.
Vokietijoje Valdas Adamkus baigė
lietuvių gimnaziją, studijavo Miuncheno
universiteto Gamtos fakultete.
1949 metais atvyko į JAV. Dirbo darbininku
automobilių dalių gamykloje Čikagoje,
vėliau - braižytoju vienoje inžinerijos
firmoje. 1960-aisiais Valdas Adamkus
baigė Ilinojaus technologijos institutą, įgijo
statybų inžinieriaus specialybę.

13.

1998 metais Valdas Adamkus buvo išrinktas Lietuvos Respublikos
Prezidentu. Šias pareigas pradėjo eiti 1998 metų vasario 26 dieną.
Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus iškėlė spartaus šalies modernizavimo idėją ir
nuosekliai rėmė jos įgyvendinimą.
2002 metais Valdas Adamkus iškėlė savo kandidatūrą antrai Prezidento
kadencijai, tačiau antrajame rinkimų ture pralaimėjo Rolandui Paksui.
Baigęs kadenciją, Valdas Adamkus išliko aktyvus vidaus ir užsienio politikos dalyvis,
skaitė paskaitas tarptautinėse konferencijose.
2004 metais Lietuvos Respublikos Seimui Rolandą Paksą pašalinus iš Prezidento
pareigų, Valdas Adamkus dar kartą iškėlė kandidatūrą rinkimuose į Prezidento postą.
2004 m. birželio 27 d. Lietuvos piliečiai Valdą Adamkų antrą kartą išrinko
Respublikos Prezidentu penkerių metų kadencijai.
Antrosios kadencijos metu Respublikos Prezidentas siekė sukurti europietišką gerovę
kiekvieniems Lietuvos namams ir garantuoti, kad Lietuvoje neliktų pamirštų žmonių.
2003 metais Prezidentui Valdui Adamkui buvo suteiktas UNESCO Geros valios
ambasadoriaus žinių visuomenei titulas. Šį titulą visame pasaulyje turi tik 42 asmenys,
tad šį Prezidento Valdo Adamkaus įvertinimą galima drąsiai vadinti visų Lietuvos
žmonių apdovanojimu.

14. Rolandas Paksas (1956)

Rolandas Paksas gimė 1956
m. birželio 10 d. Telšiuose.
Ten iki šiol gyvena jo tėvai
Elena ir Feliksas Paksai.
1974 m. baigė Žemaitės
vidurinę mokyklą ir įstojo į
Vilniaus inžinerinį statybos
institutą (dabar - Vilniaus
Gedimino technikos
universitetas).
1979 m. apgynė diplomą ir įgijo
pramoninės ir civilinės statybos
inžinieriaus specialybę.

15.

1984 m. baigė Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) civilinės aviacijos akademiją ir
įgijo inžinieriaus piloto diplomą.
1997 m. buvo išrinktas į Vilniaus miesto tarybą ir tapo sostinės meru.
Nuo 1999 m. birželio iki spalio mėnesio R.Paksas dirbo Lietuvos Respublikos devintosios
Vyriausybės Ministru Pirmininku. Tų metų gruodį buvo išrinktas Lietuvos liberalų
sąjungos pirmininku.
2000 m. balandį R.Paksas antrą kartą tapo Vilniaus miesto meru, o rudenį
buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą. Nuo 2000 m. lapkričio iki
2001-ųjų birželio vadovavo vienuoliktajam ministrų kabinetui.
Nuo 2001 m. liepos iki tų pačių metų lapkričio - liberalų frakcijos Seime seniūnas ir
Seimo opozicijos lyderis.
2002 m. kovo mėnesį R.Paksas įkūrė Liberalų demokratų partiją ir tapo jos pirmininku.
2003 m. sausio 5 d. Rolandas Paksas išrinktas Lietuvos Respublikos
Prezidentu.
2004 m. balandžio 6 d. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu Rolandas
Paksas pašalintas iš Prezidento pareigų.

16. Artūras Paulauskas (1953)

Artūras Paulauskas gimė 1953 m. rugpjūčio 23 d.
Vilniuje.
1971 m. baigė Šiaulių 2-ąją vidurinę mokyklą ir
įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. 1976
m. jį baigė ir įgijo teisininko specialybę.

17.

1987 m. buvo paskirtas Lietuvos generalinio prokuroro
pavaduotoju.
1997 m. dalyvavo rinkimuose į Lietuvos Respublikos Prezidentus.
2000 m. spalio 19 d. pirmajame 2000-2004 m. kadencijos
Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje buvo išrinktas Seimo
Pirmininku.
2002 m. dalyvavo rinkimuose į Lietuvos Respublikos Prezidentus.
Nuo 2004 m. balandžio 6 d. iki 2004 m. liepos 12 d. ėjo
laikinojo Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas.

18. Dalia Grybauskaitė (1956)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė gimė 1956
m. kovo 1 d. Vilniuje.
Mokėsi Vilniaus Salomėjos Nėries
vidurinėje mokykloje.
1983 m. baigė politinę ekonomiją
tuometiniame Leningrado universitete.
1988 m. Maskvos visuomenės mokslų
akademijoje apgynė disertaciją ir įgijo
ekonomikos mokslų kandidato laipsnį.
1993 m. Lietuvos mokslo taryba Lietuvos
Respublikos mokslo laipsnių ir pedagoginių
vardų nostrifikacijos komisijos sprendimu
išdavė socialinių mokslų daktaro diplomą.

19.

1990 rugpjūčio mėn. – 1991 m. – Lietuvos Respublikos Ekonomikos ministerijos
Lietuvos ekonomikos instituto mokslinė sekretorė.
1991 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybėje ėjo programų vadovo pareigas. Tais pačiais
metais pradėjo dirbti Tarptautinių ekonominių santykių ministerijoje, vadovavo
Europos departamentui.
1993 m. dirbo Užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento direktore.
1994 m. buvo paskirta Lietuvos Respublikos misijos prie Europos Sąjungos nepaprastąja
pasiuntine ir įgaliotąja ministre.
1996-1999 m. ėjo įgaliotojo ministro pareigas Lietuvos Respublikos ambasadoje JAV.
1999-2000 m. dirbo finansų viceministre, 2000-2001 m. – užsienio reikalų viceministre,
2001-2004 m. – finansų ministre.
2004 m. deleguota dirbti Europos Sąjungos komisare, atsakinga už finansinį
programavimą ir biudžetą.
2005 m. lapkritį už pastangas reformuoti Europos Sąjungos biudžetą, paskelbta Metų
komisare.
Nuo 2009 m. liepos 12 d. eina Lietuvos Respublikos Prezidentės pareigas.
English     Русский Rules