Vientisinio_sakinio_skyryba

1.

Vientisinio sakinio
skyryba

2.

Vienarūšės sakinio dalys
• Sakinio dalys, atsakančios į tą patį klausimą, kylantį iš tos
pačios sakinio dalies, sakomos išvardijamąja intonacija,
vadinamos vienarūšėmis sakinio dalimis.
• Tai gražiai mane augino laukas, pieva, kelias, upė.
(kas augino?)

3.

Vienarūšės sakinio dalys

4.

Vienarūšės sakinio dalys
• Vienarūšės sakinio dalys viena nuo kitos atskiriamos kableliais.
• Pradėjo kambary šniokšti, ūžti, rėkti. (Vienarūšiai tariniai)
• Jei vienarūšės sakinio dalys jungiamos priešpriešiniais
jungtukais bet, o, tačiau, tik ir kt., prieš juos rašomi kableliai.
• Broliai nustebo, bet nieko nesakė. (Vienarūšiai tariniai)

5.

Vienarūšės sakinio dalys
• Jei prieš kelias vienarūšes sakinio dalis pasikartoja tas pats jungtukas
(pvz., ir, ar, arba, nei, tai, tiek...), tada prieš pirmąjį kablelis nerašomas, o
prieš kitus rašomas.
• Žiemą žaliuoja ir eglės, ir pušys. (Vienarūšiai veiksniai)
• Jungtukais sujungtų vienarūšių sakinio dalių poros viena nuo kitos
skiriamos kableliais.
• Miškais ir raistais, per pelkes ir balas, per kalnus ir klonius parjojau.
(Vienarūšės vietos aplinkybės)

6.

Vienarūšės sakinio dalys
• Jei vienarūšės sakinio dalys jungiamos jungtukais ir, bei, ar, arba, nei,
negu,tarp jų kableliai nerašomi.
• Girdi Jonas vėjo ūžimą ir raganos švilpimą. (Vienarūšiai papildiniai)
• Kableliai nerašomi tarp pasikartojančių tų pačių ar panašios reikšmės
žodžių, vartojamų įspūdžiui sustiprinti.
• Pupa augo augo (tariniai) ir priaugo dangų.

7.

Vienarūšių sakinio dalių
apibendrinamieji žodžiai

8.

Apibendrinamieji žodžiai
• Įvardžiai: viskas, visi, tai, visa tai, kiekvienas, niekas...
• Prieveiksmiai : visur, visada, visaip, niekur, niekada, niekaip...
• Apibendrintai daiktus, reiškinius ir kita įvardijantys
daiktavardžiai: augalai, profesijos, baldai, maisto prekės,
medžiai ir kt.

9.

Skiriame (po apibendrinamojo žodžio)
1. Po apibendrinamojo žodžio prieš vienarūšes
išskaičiuojamąsias sakinio dalis rašomas
dvitaškis.
• Pvz.: Eglė susilaukė trijų sūnų: Ąžuolo, Uosio,
Beržo.

10.

Skiriame (po apibendrinamojo žodžio)
2. Jei vienarūšėmis sakinio dalimis nebaigiamas sakinys, prieš jas
dedamas dvitaškis, po jų – kablelis arba brūkšnys.
Pvz.: Visko: ir džiaugsmo, ir liūdesio, buvo jos gyvenime.
Viskuo: kalba, laikysena – jis buvo paprastas.

11.

Skiriame (po apibendrinamojo žodžio)
3. Kai po apibendrinamojo žodžio prieš vienarūšes sakinio dalis
yra jungiamasis žodis būtent, tai yra, kaip, kaip antai,
pavyzdžiui, prieš jungiamąjį žodį dedamas kablelis, o po jo –
dvitaškis.
• Pvz.: Savo dainose lietuviai apdainavo daug medžių,
pavyzdžiui: ąžuolą, beržą, klevą.
• Vertinguosius augalus, būtent: kmynus, čiobrelius ir kitus,
renka mūsų šeima.

12.

Skiriame (prieš apibendrinamąjį žodį)
• Kai kelios vienarūšės sakinio dalys eina prieš
apibendrinamąjį žodį, prieš jį dedamas
brūkšnys.
• Pvz.: Ir džiaugsmo, ir liūdesio – visko buvo jos
gyvenime.

13.

Išplėstiniai pažyminiai
• Pažyminiai, išreikšti būdvardiniais ir dalyviniais žodžių junginiais, yra
vadinami išplėstiniais pažyminiais.
• Išplėstinis pažyminys susideda iš pagrindinio nario,
išreikšto būdvardžiu arba dalyviu (veikiamuoju ar neveikiamuoju), ir
vieno ar kelių priklausomų žodžių.
• Vaikas mato laivą, pilną linksmų keliautojų. (Kokį laivą? – pilną linksmų
keliautojų.)
• Berniukams, žaidžiantiems stadione, lietus netrukdė. (Kokiems
berniukams? – žaidžiantiems stadione.)

14.

Išplėstiniai pažyminiai
• Sakinyje išplėstinis pažyminys gali eiti prieš pažymimąjį žodį
arba po jo.
• Tokie pažyminiai, einantys po pažymimojo žodžio, išskiriami
kableliais.
• Ant medžiais apaugusio piliakalnio kažkada stovėjo medinė pilis.
• Ant piliakalnio, apaugusio medžiais, kažkada stovėjo medinė pilis.

15.

Priedėlis
• Priedėlis – derinamasis pažyminys, išreikštas daiktavardžiu ir suderintas
su pažymimuoju žodžiu bent linksniu.
• Priedėliu visada pasakomas to paties daikto kitas pavadinimas. Pavyzdžiui,
sakinyje Olimpiadoje jis, Ramūnas, buvo nepralenkiamas! Žodžiai
jis ir Ramūnas žymi tą patį asmenį. Vienas jų – jis – yra pažymimasis žodis,
kitas – Ramūnas – priedėlis.
• Priedėlis gali eiti prieš pažymimąjį žodį ir po jo: Mano mokytoja Vytautė buvo
puikus žmogus. Vytautė, mano mokytoja, buvo puikus žmogus.

16.

Priedėlis
• Neišplėstas arba išplėstas priedėlis, einantis po pažymimojo žodžio, išskiriamas
kableliais arba brūkšniais.
• Mes, mokiniai, turime atkakliai mokytis.
• Prieš pažymimąjį žodį einantis priedėlis neskiriamas.
• Rašytoja Žemaitė yra visiems žinoma.
• Išplėstas priedėlis arba du ar daugiau neišplėstų priedėlių, einančių prieš įvardžiu
išreikštą pažymimąjį žodį, atskiriami kableliu.
• Stipruolis, vikruolis, jis per fizinio lavinimo pamokas mokytojo buvo tik giriamas.
• https://www.youtube.com/watch?v=9g4rQYPgkQc

17.

Įterpiniai
Į sakinį įterpti žodžiai, žodžių junginiai, posakiai, kuriais reiškiamas autoriaus
požiūris į sakomą dalyką ir pateikiama su sakinio turiniu susijusių papildomų
pastabų, vadinasi įterpiniai, pavyzdžiui:
mūsų duomenimis, aišku, deja, žinoma, galimas daiktas.
Lietuvių kalboje įterpiniai skiriami iš abiejų pusių.

18.

Raskite kreipinius, atskirkite juos kableliu
ir pasakykite, kuria kalbos dalimi jie išreikšti?
1.
2.
3.
4.
Svirply įlįsk man į dešinę ausį.
Niekas tavęs mieloji nekaltina.
Apie ką mes čia kalbėsime gerbiamieji?
Ei jūs neškite greičiau valgius!

19.

Pasitikrinkite!
1.
2.
3.
4.
Svirply (daiktav.), įlįsk man į dešinę ausį.
Niekas tavęs, mieloji (būdv.), nekaltina.
Apie ką mes čia kalbėsime, gerbiamieji (dalyv.)?
Ei, jūs (įvard.), neškite greičiau valgius!

20.

Įsidėmėkite!
Kreipinys neatsako į sakinio dalių klausimus ir jokia
sakinio dalimi neina.
Pabraukite sakinio dalimis.
Mes, Laurynai, dalyvausime varžybose. Kvietei mus,
kunigaikšti? Palauksiu tavęs prie šulinio, mieloji.

21.

Išplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės ir
padalyvinės aplinkybės

22.

Pirmiausia prisiminkime, kas yra dalyvis,
pusdalyvis ir padalyvis.
• Dalyvis - neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, turinti
būdvardžio ypatybių:
• einąs, ėjęs, eidavęs, eisiąs, einanti, ėjusi (veik. rūšies.dal.);
• statoma, skaitytas, būsimas (neveik. rūšies dal.).

23.

Pirmiausia prisiminkime, kas yra dalyvis,
pusdalyvis ir padalyvis.
• Pusdalyvis sudaromas su priesaga -dam• Jis paprastai vartojamas sakinyje, kuriame vienas veikėjas atlieka
du veiksmus. Šalutinį veiksmą (aplinkybę) reiškiame pusdalyviu.
• Sėdėdamas užsnūdo.
• Laukdama paskaitė knygą.

24.

Pirmiausia prisiminkime, kas yra dalyvis,
pusdalyvis ir padalyvis.
• Padalyvis - tokia neasmenuojamoji veiksmažodžio forma, kuri
reiškia kito veikėjo atliekamą šalutinį veiksmą.
• Vėjui pučiant šakos linko.
• Vandeniui išvirus prisvilo puodas.

25.

Aplinkybė tik tada bus išplėstinė dalyvinė/
pusdalyvinė/ ar padalyvinė, kai atitiks du požymius.
• Pirmiausia ji turi būti išreikšta bent dviejų žodžių junginiu.
• Antra - vienas tų žodžių turi būti dalyvis, pusdalyvis arba
padalyvis.
• Trečia – turi atsakyti į aplinkybės klausimą.
• Stovėjau nuleidęs galvą.
• Žiūrėdami į rugpjūčio dangų(,) stebimės žvaigždžių gausumu.
• Atėjus žiemai(,) dažnai eidavome į čiuožyklą.

26.

Skyryba
• Išplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės, padalyvinės aplinkybės gali
būti išskiriamos kableliais arba visai neskiriamos.
• Žaltys(,) atsigręžęs į Eglę(,) prašneko žmogaus balsu.
• Bet Joniukui(,) tuos žodžius girdint(,) juoktis visai nebuvo
noro.
• Pasirinkus skirti išplėstinę dalyvinę, pusdalyvinę ar padalyvinę aplinkybę,
būtina ją išskirti iš abiejų pusių – kablelis tik iš vienos pusės laikomas klaida.

27.

Tikslinamosios aplinkybės
• Tikslinamosios aplinkybės tikslina, aiškina, konkretina tos
pačios rūšies aplinkybes. Skiriamos kableliais.
• Pvz. Dabar, ryte, čia, gamtoje, gera ir gražu.

28.

Yra 4 tarinių rūšys
Grynasis
(veiksmažodžio
vientisinė forma, t.y.,
paprastas veiksmažodis)
Antanas eina į darbą.
Suvestinis
(veiksmažodžio
vientisinė forma ir
bendratis)
Antanas gali eiti į darbą.
Sudurtinis
(veiksmažodžio „būti“
forma ir linksniuojamasis
žodis)
Antanas yra darbštus.
Mišrusis
(veiksmažodžio
asmenuojamoji forma,
bendratis ir linksniuojamasis
žodis)
Antanas gali būti darbštus.

29.

Sudurtinis tarinys.
Brūkšnys tarp veiksnio ir tarinio
• Lietuva yra mano Tėvynė.
• Lietuva – mano Tėvynė.
• Baltijos vėjas yra audringas.
• Baltijos vėjas
audringas.
Tarinio vardinė
dalis išreikšta
daiktv. vard.
Tarinio vardinė
dalis išreikšta
būdv. vard.